Tai buvo prieš 14 metų, Negyvosiose kopose Juodkrantėje.
Ankstyvą vasaros rytą, 4 valandą, ilgai slinkdama per smėlį ir tirštą rūką, atėjau tapyti į Negyvąsias kopas saulės patekėjimo. Sunkų molbertą, priemones, vandenį, viską vargais negalais atsinešiau ir tada pamačiau, kad pamiršau teptukus. O saulė jau ritasi iš rūko patalų, kopų akvarelės akyse mainosi. Karštligiškai ieškojau, su kuo galėčiau tapyti. Ir radau krūmuose nailoninę moterišką kojinę. Pasisekė.
Kaip tyčia atėjo žiūrovų pasitikti saulės ir pažiūrėti piešinio. Kojinę greitai paslėpiau rankovėje.
Vakar radau tą akvarelę, nupieštą su kojine, tarp senų piešinių. Ir kitą, jau su teptuku, pakartotą sekančią dieną.
Kai labai norisi tapyti, viskas įmanoma.
