Sniego vėjas vaikosi tylą,Supa naktį baltais dobilais.
Lango veidas patamsyje dyla,
Glosto žemę nuogais atšvaitais.
Tuščios pėdos atšalusios tirpsta.
Kalbas žingsniai nubudę vieni.
Baltos strazdanos medyje rimsta
Kaip pusnynas pakalnės glėby.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą