„Ir šią puokštę drąsiai įsirašyk į geriausių vasaros darbų sąrašą. Pakanka vieno žiedo, centre, supratimo, kad suvoktum kas čia dedasi. Stebėjau ilgai šios puokštės kompoziciją, kad pagaučiau jos skaitomumo raktą. Ilgai jis neatsirakino, o juk lyg ir aiškus centras, spalvų aktyvumas - dešimtuke, lydimieji planai, tirpstantis pustoniai satelitiniuose žieduose – viskas lygtai savo vietose, bet čia slypi gilesnė prasmė. Ją pastebėjau tik vėliau, kai centrinės dalies žiedas sujudėjo, tai jame visa paslaptis. Jis beveik matematiniame centre, beveik visu planu, aprėmintas šaltu fonu, beveik nesusiliejęs su kitais. Taip, tai autorės idėja, apie jį kurti kitą besisukančią visatą. Stebint galima pajusti, kad viskas bėga būtent prieš laikrodžio rodyklę. Ir žiedlapiai kaip krumpiuračiai įsuką visą veiksmą. Kuo toliau nuo nuo ašies tuo viskas juda greičiau, įgauna pagreitį. Stebėtina, kad taip tobulai įplautos spalvos, pririšti išnykstantys lapai, gėlių kotų grafika – vienintelis pasipriešinimas išnykimui. Pavydžiu, kad galima kitus paskandinti, sužavėt ir nebepaleist.“
Albertas Krajinskas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą